Erasmus+ projekto dalyvių susitikimas Estijoje

 

Š.m. rugsėjo 27 d. – spalio 02 d. Estijoje, Rouge  mieste, keturios gimnazijos mokytojos ir šeši 7-11 klasių mokiniai dalyvavo dar viename projekto dalyvių susitikime.

 

 

Rouge – mažas Estijos miestelis, netoli Latvijos, apsuptas septynių ežerų. Jis turi giliausią ežerą visoje Estijoje, kurio gylis siekia gylis siekia 38 metrus.

Mokiniai įsikūrė bendraamžių šeimose, tad galėjo iš arčiau  susipažinti su kasdieniu estų gyvenimu.

Antrąją vizito dieną vyko susitikimas mokykloje, kurio metu buvo susipažinta su Rouge miestelio meru, taip pat miestelio  ir jo žymių apylinkių pristatymai. Prisistačiusios grupės iš Estijos, Italijos, Turkijos ir Lietuvos buvo šiltai pasveikintos. Vėliau pasiskirstę burtų keliu į grupes dalyviai atliko nurodytas užduotis ir aplankė žymias vietas. Taip pat svečiavosi Voru mieste, užkopė į aukščiausią Estijos kalną, kurio aukštis siekia 300 metrų nuo jūros lygio. Vakare visų šalių mokiniai keliavo į gretimame miestelyje įsikūrusį kino teatrą žiūrėti filmo „Everestas“.

Trečiąją dieną dalyvauta ekskursijose, kurių metu aplankytas vienas iš septynių Rouge ežerų.

Ketvirtąją vizito dieną - pažintis su Tartu miestu. Tartu – tai trečias pagal dydį Estijos miestas. Ten teko aplankyti Mokslo centrą AHHAA universitete, susipažinti su atliktais eksperimentais ir pan. Taip pat dalyviai pasinaudojo galimybe pasimėgauti važiavimu lynu ant dviračio, vaikščiojimu po veidrodžių kambarį, atsisėsti ant kėdžių ir pasikelti  į maždaug 20 metrų aukštį.

Paskutiniąją vizito dieną projekto dalyviai dalinosi patirtimi apie rūšiavimą ir žaliąją energiją savo šalyse ir kaip būtų galima visa tai pristatyti kitiems. Vėliau dalyvavo išvykoje į mišką. Visiems buvo labai smagu pakeliauti, sutikti naujų žmonių, pažinti svetimą kraštą ir pakalbėti apie skirtingas kultūras bei paieškoti sąsajų tarp jų.

Mokinių įspūdžiai:

Pažinau daug įdomių ir linksmų žmonių, šiek tiek pagilinau žinias apie Estiją. Laikinoje mano šeimoje buvau prižiūrimas, kad man nieko niekad netruktų. Voru miestas buvo labai tvarkingas, žmonės į svetimšalius reaguodavo labai šiltai. (Rokas Marčiulionis, Ib gimnazistas)

Mane labai nustebino faktas, kad mokykloje negalima vaikščioti su batais. „Mokykloje nereikia batų? Vau!“ - pasakiau sau. Važiuodama labai bijojau, kad nesusikalbėsiu, kad mano estė bus nebendraujanti. Bet taip nenutiko! Nuvažiavusi sužinojau, kad gyvens su mumis kartu ir italė. Ji buvo nuostabi! Estijoje įgijau be galo didelės patirties, tai didžiulis išbandymas man. Labai susidraugavome su projekto dalyviais. Buvo graudu palikti Estiją, bet palikom ją su mintimi, kad iki jos  tik 8 val. kelio ir bet kada galime sugrįžti. (Greta Kontromavičiūtė, 7a mokinė)

 Estija... Tai didelis išbandymas gerąja prasme! Niekada negalvojau , kad galima susirasti draugų per tokį trumpą laiką. Visi jie labai nuoširdūs, padedantys ... Labai ilgiuosi savo naujos šeimos! (Liepa Aleksėjūnaitė, 7a mokinė)

 

Kai važiavome į Estiją, galvojau, kad bus sunku susipažint su naujais žmonėmis. Pradžioje buvo nejauku kalbėti angliškai, bet paskui viskas buvo gerai. Susipažinau su daugeliu žmonių, kurie dienoms bėgant tapo mano šeimos dalimi ir buvo labai labai gaila juos palikti . Pati Estija nuostabi, labai tvarkinga, graži gamta. Labai patiko Tartu miestas ir Mokslo universitetas. (Erika Černevičiūtė, 8b mokinė)

 

Aš iš tų žmonių, kurie mėgsta keliauti, atrasti kažką naujo, bet niekada dar nebuvo tekę keliauti vienai į svetimą šeimą svetimoje šalyje. Prisipažįstu, nesu labai gera anglų kalbos žinovė, tad čia buvo likimo mestas iššūkis man save išbandyti naujų žmonių rate. Estijoje, galiu sakyti, atradau savo naujus brolius ir seseris, su kuriais praleisdavau didžiąją dalį laiko. Buvo labai smagu pakeliauti, pažinti kitus kraštus, pabendrauti su kitais ir smagiausia dalis, kuri išliks mano atmintyje ilgai, - tai naktinio futbolo žaidimas... (Ieva Augustinavičiūtė, IIIa gimnazistė)